LYGIAPLAUKIAI RETRIVERIAI – STANDARTAI

Lygiaplaukis retriveris- standartas (http://retriveriai.lt/retriveriai/lygiaplaukiai-retriveriai/veisles-standartas/)

Registracijos numeris FCI 121. Priklauso 8 FCI grupei.
Kilmės šalis: Didžioji Britanija

Lygiaplaukis retriveris – tai šeimos kompanionas, judrus, linksmas, aktyvus, sumanaus būdo ir dailiomis linijomis pasižymintis šuo. Lygiaplaukis retriveris tradiciškai aprašomas kaip „galingas, bet ne gremėzdiškas, gyvas, tačiau neišstypęs”. Išskirtiniai ir patys svarbiausi lygiaplaukių bruožai: siluetas (ir judant, ir stovint), lengva ir rami eisena, galvos tipas, plaukas bei charakteris. Lygiaplaukis retriveris pirmiausia yra šeimos kompanionas, bet tuo pačiu – puikus medžioklinis šuo. Jis energingas, ryžtingas, sumanus ir ant žemės, ir vandenyje. Pasižymi noru medžioti, nes pasitiki savimi ir greitai prisitaiko prie nuolat besikeičiančių aplinkybių. Kaip šeimos draugas, jis jautrus, budrus ir ypač sumanus, švelnios širdies, prieraišus ir linksmas draugas. Jis ir sendamas išsaugo šias savybes, taip pat ir savo jaunatvišką išvaizdą. Net ir vyresnio amžiaus retriveriai išlieka itin budrūs, tačiau nepriklausomai nuo amžiaus yra geraširdžiai, optimistiški šunys, akimirksniu tampantys kone visų aplinkinių draugais. Lygiaplaukis retriveris vertina gyvenimą šeimoje, jausdamasis visaverčiu jos nariu. Kad atskleistų visas savo charakterio geriausias savybes, jis turi jausti tvirtą ryšį su šeimininku ir būti mylimas. Jis atsakingas, mylintis šeimos narys, universalus darbo šuo, pasižymintis įvairiais sugebėjimais, jautrus, linksmas ir paklusnus. Varžybų metu jis demonstruoja stabilumą ir norą patikti nuolat vizgindamas uodegą. Nervingumas, hiperaktyvumas bei apatija nėra gero šios veislės atstovo bruožai.
Trūkumai:  neišprovokuota agresija žmonėms arba gyvūnams yra netoleruotina.

IŠVAIZDA

Žvelgiant į siluetą matyti, kad lygiaplaukiai pasižymi ilga, stipria, vienalyte galva, kuri išties yra unikali, būdinga tik šiai veislei. Nėra atsikišusio žandikaulio, galva gražiai jungiasi su vidutinio ilgio kaklu, kuris pereina į puikiai išsidėsčiusių pečių liniją. Krūtinė yra gerai išvystyta. Krūtinės ląsta plati, su gerai išgaubtais šonkauliais. Šis retriveris yra proporcingas, stiprus, tačiau tuo pat metu elegantiškas. Jis niekada nebūna kresnas,trumpakojis ar ilgakojis.  Jo kūnas padengtas tankiu ir ilgu plauku, kojos bei uodega taip pat apaugusios plaukais. Didinga laikysena, pilna energijos elgsena, nuolatinis uodegos vizginimas papildo tipiškos lygiaplaukio retriverio išvaizdos apibūdinimą. Dar objektyviau lygiaplaukis gali būti įvertintas laisvai bėgantis bei natūraliai stovintis, o ne pozuojantis. Garbingi randai taip pat neturėtų nė kiek sumažinti jo išvaizdos vertinimo.

DYDIS

Idealus šuns ūgis yra maždaug 58-63 cm matuojant ties ketera. Svoris – 25-32 kg. Lygiaplaukis retriveris yra aktyvus medžioklinis šuo, jo kūnas turėtų būti raumeningas, be antsvorio.

PROPORCIJOS

Lygiaplaukiai nėra kresno sudėjimo. Kūno ilgis, matuojant nuo peties kampo iki sėdynkaulio, yra kiek didesnis nei aukštis. Patelės gali būti kiek ilgesnės, kad galėtų saugiai išnešioti mažylius.

KAULŲ SANDARA

Vidutiniška. Kaulai yra labiau plokšti ar ovalūs; stiprūs, tačiau nemasyvūs, nesmulkūs. Tai taikoma visai šuns kaulų sandarai.

GALVA

Ilga, gerai sudėta, atitinkanti retriverio sudėjimą ir funkcijas, tinkama šiam atnešti sumedžiotą fazaną, antį ar kiškį. Kaukolė ir snukis atrodo tarsi susilieję į vieną, nes kaukolė yra gana plokščia, vidutinio pločio, skruostikauliai lygūs, puikiai derantys su ilgu ir stipriu snukiu, kuris idealiai užpildo tarpą žemiau akių. Kakta tolygi, nežymi, menkai pastebima, nesukurianti išlenktos nosies įspūdžio. Antakiai yra šiek tiek pakelti bei paslankūs, išreiškiantys ekspresyvumą. Kaktą vertėtų vertinti iš profilio tam, kad netrukdytų pakelti antakiai. Pakaušis nėra ryškus, kaukolė pasižymi išlinkimu ties ta vieta, kur pakaušis tolygiai pereina į kaklą. Išraiška protinga bei maloni. Akys gana atitolusios viena nuo kitos, vidutinio dydžio, migdolo formos, tamsiai rudos (leidžiamas ir riešuto atspalvis); jokiu būdu ne didelės, apvalios ar gelsvos. Akių vokų kraštai yra vienspalviai ir įtempti. Ausys nedidelės, tinkamai išsidėsčiusios, prigludusios prie galvos ir plaukuotos. Jos nėra žemai kabančios (kaip pas skalikus bei seterius). Nosies – plačios šnervės, juodos – juodaplaukių šunų ir rudos rausvai rudos spalvos šunų. Lūpos gana siauros, tvirtos, dailios ir sausos. Nasrai ilgi ir pakankamai stiprūs, kad galėtų panešti kiškį ar fazaną. Sąkandis – žirklinis. Išlūžęs dantis neturėtų būti laikomas trūkumu.
Trūkumai: kreivas atsikišusio viršutinio arba apatinio žandikaulio sąkandis, su pastebimu tarpu.

KŪNAS

Kaklas – stiprus ir šiek tiek išgaubtas. Vidutiniškai ilgas, nes taip lengviau ieškoti grobio. Neturi nuokarų. Nugara stipri ir tiesi. Krūtinės ląsta gili, siekia alkūnes, gerai išsivysčiusi ir platoka. Šonkauliai gilūs, gerai išlenkti, tęsiasi nuo priekinio krūtinkaulio iki paskutinio šonkaulio. Papilvė: didelė krūtinė pereina į įtrauktą pilvą. Juosmuo stiprus, raumeningas ir pakankamai ilgas, kad šuo galėtų laisvai judėti, bėgioti, būti paslankus. Strėnos vidutiniškai plačios ir raumeningos. Uodega pakankamai tiesi, puikiai sudėta, siekia maždaug kulkšnis. Kai šuo juda, uodega linksmai vizginama, tačiau niekada nepakyla aukščiau nugaros linijos.

PRIEKINĖS GALŪNĖS

Pečiai ilgi, nukreipta atgal mentė su viršutine priekinės kojos dalimi yra maždaug vienodai atitolusios viena nuo kitos. Raumenys išsivystę puikiai, bet ne per stambūs. Alkūnės gerai sudėtos, prigludusios arti kūno. Priekinės kojos tiesios ir tvirtos, vidutiniškai kaulėtos. Čiurnos nuožulnios ir tvirtos. Pėda ovali ir apvali. Vidutinio dydžio ir tvirtumo su lenktais pirštais ir storomis letenomis.

GALINĖS GALŪNĖS

Galinės galūnės raumeningos, tiesios, tvirtos, lygiagrečios. Šlaunikaulis pakankamai ilgas, su blauzdikauliu sudaro maždaug 110 laipsnių kampą, tai šuniui judant leidžia tinkamai atsispirti ir lengvai statyti galines kojas. Slėsnos trumpos, tvirtos, statmenos žemei. Kulnai ryškūs, statmeni žemei, lygiagretūs vienas kitam. Rudimentinių pirštų nėra.

SPALVA

Vientisa juoda arba rausvai rudo atspalvio (kepenų) spalva. Neleistina geltona, kreminė ar jokia kita spalva išskyrus dvi leistinas.

PLAUKAS

Plaukas yra vidutinio ilgio, storio ir tankio, ypač blizgus. Idealus plaukas – tiesus ir lygiai gulantis. Nedidelis plaukų bangavimas yra leistinas, tačiau kailis neturėtų būti garbanotas, tarsi vilnonis, nei trumpas, šilkinis ar purus. Lygiaplaukiai retriveriai – tai darbo šunys, todėl jų kailis turi juos apsaugoti nuo bet kokio oro, vandens bei žemės. Taigi, kailis turi būti tinkamos struktūros, ilgio bei tankio, kad deramai apsaugotų šunį. Lygiaplaukis retriveris yra medžioklinis šuo, todėl jo kailis nėra itin ilgas. Lygiaplaukio retriverio ausys, krūtinė, priekinės galūnės, šlaunys bei uodegos apačia yra tankiai apaugę, tačiau ne pūkuoti, šiurkštūs ar šilkiniai. Tankesni kaklo gaurai, einantys link keteros bei pečių – tipiškas patinų bruožas, todėl kaklas atrodo storesnis, o ketera aukštesnė, kartais tai atrodo kaip įdubimas ties ketera.

JUDESYS

Tvirtas judėjimas yra itin svarbus medžiokliniam šuniui. Žvelgiant į lygiaplaukį iš šono, matyti, kad jis juda gražiai, išlaikydamas pusiausvyrą, grakščiai ir koordinuotai, niekada nebidzena ir nejuda gremėzdiškai. Priekinės ir užpakalinės kojos puikiai susilenkia ir išsitiesia, užtikrindamos dailų žingsnį. Nugara šuniui judant atrodo tiesi, stipri.

APIBENDRINIMAS

Lygiaplaukis yra elegantiškas, linksmas medžioklinis šuo. Šuniui judant galima stebėti visų kūno dalių harmoniją ir struktūrą. Šios veislės priedermė – sunkus darbas, todėl šuns kūno struktūra, būklė ir elgsena turi atitikti visus veislės standartus.

DISKVALIFIKACINĖS YDOS

  1. Geltona, kreminė bei kitos spalvos išskyrus juodą bei rudą.
  2. Perkandimas ar neprikandimas.
  3. Nestandartinis ūgis.
  4. Netiesi, „laužta” uodega. Dirbtinai pakeistas uodegos pastatymas.
  5. Šunys, neturintys dviejų gerai išsivysčiusių sėklidžių.
  6. Agresija, stipriai išreikštas bailumas.